Gyvenu rajone, kuris kiekvieną dieną man primena, kad Londonas – ne tik dangoraižiai, bet ir istorijos sluoksniai, žmonių likimai bei pasakojimai, kurie susipina su dabartimi. Tai – Southwark.
Jo vardas pirmą kartą užrašytas dar XI amžiuje senąja anglų kalba – Suthriganaweorc, reiškiančiu „Surray žmonių tvirtovę“. Tačiau šiandien man tai reiškia daugiau nei tik žemėlapio tašką. Tai rajonas, kuris tapo mano kasdienybės fonu, vieta, kurioje ieškojau balanso tarp emigracijos iššūkių ir naujo gyvenimo pradžios.
Southwark yra unikalus tuo, kad čia šimtmečius telkėsi paprastų žmonių gyvenimai: darbininkai, prekeiviai, keliautojai. Tai buvo Londono „vartai į pramogas“. Smuklės ir pub’ai prie upės krantinės traukdavo ir kilminguosius, ir darbininkus. Šurmulys, juokas, muzika, kartais – muštynės. Ne veltui Southwark garsėjo kaip laisvės ir maišto vieta.
Čia įsikūręs garsusis Globe teatras, kurio sceną pripildė Shakespeare’o žodžiai. Iki šiol, eidama pro teatrą, įsivaizduoju minias žmonių, stovinčių po atviru dangumi ir besijuokiančių iš komedijų ar tyliai verkiančių klausantis tragedijų. Southwark – tai vieta, kurioje teatras buvo prieinamas kiekvienam.
Tačiau čia slypi ir tamsesnės istorijos. Vienas žinomiausių Southwark pastatų buvo Marshalsea kalėjimas, kuriame įkalino Charleso Dickenso tėvą. Būtent tai atvedė jaunąjį Dickensą į šį rajoną. Jo raštai, kupini neturtingų žmonių likimų, iki šiol alsuoja šiomis gatvėmis. Vaikščiodama po Southwark, dažnai galvoju – kiek daug literatūros ir meno gimė iš skausmo ir kančios.
Ir vis dėlto Southwark – ne vien tik praeitis. Šiandien jis pilnas kontrastų: Borough Market vilioja kvapais ir skoniais iš viso pasaulio, modernūs tiltai jungia krantus, o turistai maišosi su vietiniais, ieškodami čia ne tik istorijos, bet ir jaukumo.
🌿 Man Southwark yra vieta, kurioje išmokau sustoti. Gyvendama tarp jo šurmulio ir savo tylos, supratau, kad balansas – būtinas kiekvienam. Nesvarbu, ar tai istorijos, ar dabarties triukšmas – mums reikia turėti savo erdvę, savo „pub’ą“ ar savo teatrą, kuriame galime pailsėti, nusijuokti ar tiesiog pabūti.
✨ Asmeninė mintis:
Kai pirmą kartą atvykau į Londoną, šis rajonas atrodė triukšmingas, svetimas, net bauginantis. Dabar jis – mano namai. Southwark išmokė mane, kad net ir emigracijoje galima atrasti savo šaknis, jei tik leidi vietai kalbėti su tavimi.
