Šį savaitgalį, važiuodami į Littlehampton, sustojome mažame pajūrio miestelyje Goring-by-Sea. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo ramus ir niekuo neišsiskiriantis, bet užėję į Šv. Mėrijos bažnyčią patyrėme tikrą atradimą.
Lubos čia ištapytos XIX a. menininko Thomas Gambier Parry – jo darbas primena garsiosios Siksto koplyčios freskas Romoje. Parry tikėjo, kad sakralus menas priklauso ne tik didžiosioms sostinėms, bet ir mažoms bendruomenėms. Jis sukūrė specialią techniką, leidusią freskas išsaugoti drėgname Anglijos klimate, ir padovanojo šią grožio oazę vietos žmonėms.
Viduje – dviejų dalių vargonai, ypatinga akustika, šalia – senas kluonas, menantis bendruomenės susibūrimus. Čia jaučiasi istorijos alsavimas.
Po apsilankymo bažnyčioje ėjome prie jūros. Plačios bangos, kaituotojų spalvos, švelnus vėjas. O pietūs? Kaip visada – mano pačios pasiruošti. 🌿
Kelionėse stengiuosi pasiimti savo maistą. Kodėl? Nes tuomet jaučiuosi rami – žinau, ką valgysiu aš ir mano šeima. Tai paprasta, kokybiška, o svarbiausia – valgome visi kartu, nepertraukdami akimirkos.
🍎 Ar norite sužinoti, ką dedu į savo kelioninį maisto krepšį? Kitame įraše pasidalinsiu savo idėjomis.
Ši kelionė priminė, kad grožis slypi tiek istoriniuose atradimuose, tiek paprastose kasdienybės detalėse – pavyzdžiui, šeimos pietų dėžutėje.
